Vadovų civilinės atsakomybės draudimo sutartyse atsirado naujas COVID-19 nedraudžiamasis įvykis. Samdomi vadovai tampa kur kas labiau pažeidžiami.
Renginių draudimas versle sparčiai populiarėja ir per pastaruosius penkerius metus mūsų šalies rinka priėmė šią paslaugą gana lengvai. Imtasi drausti ir didelius festivalius, tokius kaip „Granatos Live“, „Karklė“, „Galapagai“, „Yaga“, ir įvairius didelius koncertus ar koncertinius turus arenose.
Paprastai privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudžiamos tos žmogaus veiklos sritys, kuriose dėl veiklos specifikos gali būti padaryta didelė žala. Draudžiantis per maža draudimo suma arba draudimu, kurio sąlygose numatyta labai mažai draudiminių įvykių, kyla nemokumo pavojus.
Įmonė, kaip darbdavys, yra atsakinga už savo darbuotojus ir saugias jų darbo sąlygas. Jei darbuotojas darbe ar pakeliui į darbą susižaloja ar miršta ir darbdaviui kyla atsakomybė, jis privalo atlyginti nuostolius: negautas pajamas, papildomas išlaidas, neturtinę žalą.
Ribos tarp to, kas draudžiama ir nedraudžiama nuolat keičiasi. Šiandien vis dar mąstant tradiciškai, kad galima apdrausti tik automobilį, namą ar sveikatą – smarkiai rizikuojama. Atsirandant ir plintant naujoms ligoms - gimsta ir būtinybė drausti šias rizikas. Tuo tarpu, įvairių kūno dalių, susijusių, tačiau nebūtinai, su profesija, draudimas - ne naujiena.
Lenkijos draudimo bendrovė „PZU SA“, įvertinusi Lietuvos konkurencijos tarybos išvadas dėl rinkos koncentracijos įsigijant 99,97% AB „Lietuvos draudimas“ akcijų, prisiėmė įsipareigojimus, kuriais bus užkirstas kelias galimos dominuojančios padėties sukūrimui arba
Lietuvoje draudimo bendrovių yra žymiai daugiau nei konkurencinėje kovoje vienas kitam gerklę perkąsti bandančių mobiliojo ryšio operatorių. Nepaisant to, ir draudimo rinkoje vyksta agresyvi konkurencija, kuri skatina kainų karus. Ši
