Profesija ir atsakomybė už veiklos padarinius, sąmoningas ar nesąmoningas aplaidus, neprofesionalus pareigų vykdymas, pagrįsti ir nepagrįsti trečiųjų asmenų kaltinimai ir finansinės to pasekmės – tai kategorijos, kurias turi apsvarstyti įmonės vadovai, prieš priimdami sprendimą – apsidrausti veiklą profesinės civilinės atsakomybės draudimu ar ne?
Privalomai draudžiamos profesijos Lietuvoje
Bet kokia profesija glaudžiai susijusi su atsakomybės samprata. „Pavojinga“ profesija civilinės atsakomybės atžvilgiu yra ta, kuri gali „pakenkti“ ne pačiam darbuotojui, o trečiajam asmeniui. Kliento patiriamų finansinių nuostolių rizika slypi bet kurioje vykdomoje veikloje, tačiau ne visų profesijų atstovus įpareigoja draustis įstatymas.
Privaloma tvarka Lietuvoje draudžiamos šios profesijos:
- Advokatai;
- Notarai;
- Anstoliai;
- Auditoriai;
- Turto vertintojai;
- Draudimo tarpininkai;
- Bankroto administratoriai;
- Sveikatos priežiūros specialistai;
- Tyrėjai ir biomedicininių tyrimų užsakovai;
- Statinio statybos techniniai prižiūrėtojai;
- Statinio projektuotojai bei rangovai;
- Muitinės tarpininkai;
- Kelionių organizatoriai.
Įmonėje, apsidraudusioje Profesinės civilinės atsakomybės draudimu, automatiškai apdraudžiami:
- visi pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai,
- laikinai samdomi darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis, kuriems pavesta atlikti tam tikras užduotis.
Šiuo draudimu taip pat gali apsidrausti individualūs asmenys, veikiantys pagal individualią veiklą.
Profesinės civilinės atsakomybės draudimo tikslas – apdrausti galimas profesines klaidas ir kompensuoti tretiesiems asmenims patirtus finansinius nuostolius.
Civilinės atsakomybės susidarymo pagrindai:
- Įvykis, kai patiriamas nuostolis;
- Neteisėtas veiksmas ar neveikimas;
- Priežasties ir rezultato ryšys tarp veiksmo ir patirto nuostolio, t. y. dėl pirmojo atsiranda antrasis;
- Kaltės buvimas, t. y. nuostolius padaręs asmuo turi būti dėl to kaltas.
Jeigu nėra kurios nors iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė nesusidaro.
Ar verta profesinės civilinės atsakomybės draudimu draustis savanoriškai?
Praktika rodo, kad privalomų drausti profesijų sąrašas neapima visų finansiškai rizikingų profesijų. Skundai, finansinės žalos pagrindu, dažnai teikiami: finansininkams ir buhalteriams, finansų ir verslo konsultantams, viešųjų ryšių konsultantams, vertėjams, sertifikavimo įstaigų specialistams, IT paslaugų tiekėjams, specialistams veikiantiems inžinerijos, statybos bei nekilnojamo turto srityse ir kt.
Profesinės civilinės atsakomybės draudimo įsigijimą verta apsvarstyti, jeigu Jūs:
- siūlote profesionalias paslaugas, kurių rezultatas ir jo kokybė yra kritinė Jūsų klientų verslui, veiklai ar sprendimams,
- tvarkote duomenis (informaciją, kuri turi būti konfidenciali ar apribota intelektinės nuosavybės),
- esate specialistas, ekspertas savo srityje ir norite savo klientams suteiki papildomą saugumo jausmą (ypač aktualu teikiant paslaugas Vakarų Europos klientams).
Profesionalas, apdraudęs savo profesinę atsakomybę, gali jaustis ramiau, nes klaidos ar nepagrįsto skundo atveju, situaciją padės suvaldyti ir finansinius nuostolius atlygins draudimo bendrovė.
Lietuvoje į savanorišką profesinės civilinės atsakomybės draudimą dar žiūrima skeptiškai, o susidomėjimas pagyvėja susidūrus su konkrečia rizika. Tačiau „tiksinčios bombos“ strategija, nesidraudžiant ir tikintis, kad nebus sulaukta skundų, pavojinga tiek pačiam specialistui, tiek įmonei, kurioje jis dirba.
„Lloyd‘s“ profesinio civilinės atsakomybės draudimo privalumai
- Draudimo galiojimo teritorija – visas pasaulis;
- Aiškus ir platus draudžiamojo įvykio apibrėžimas;
- Daug mažesnis nedraudžiamųjų įvykių sąrašas;
- Aukščiausios kokybės paslaugos žalos atveju : net 90% procentų žalų sureguliuojama iki teismo, taip padedama išsaugoti įmonės reputaciją;
- Kaštų efektyvumas apdraudžiant visą įmonių grupę viena sutartimi, draudimo apsauga taikoma kiekvienai apdraustai įmonei atskirai, lyg jos turėtų atskiras draudimo sutartis.
