Ribos tarp to, kas draudžiama ir nedraudžiama nuolat keičiasi. Šiandien vis dar mąstant tradiciškai, kad galima apdrausti tik automobilį, namą ar sveikatą – smarkiai rizikuojama. Atsirandant ir plintant naujoms ligoms – gimsta ir būtinybė drausti šias rizikas. Tuo tarpu, įvairių kūno dalių, susijusių, tačiau nebūtinai, su profesija, draudimas – ne naujiena.
Nestandartinių rizikų – kūno dalių draudimas
Kaip ir šiandien, žmonės jau ilgą laiką linkę drausti keisčiausius dalykus. Pavyzdžiui, 1957 metais maisto kokybės kritikas Egonas Ronayus apsidraudė savo skonio receptorius 400 JAV dolerių suma. Šiam kritikui turimi skonio receptoriai pasirodė itin svarbūs, kadangi dėl savo nuomonės pareiškimo galėjo privesti restoraną prie bankroto ribos. Kritikas puikiai suprato, jog dirbdamas savo darbą rizikuoja, nes jo pareikšta nuomonė ir trečiosioms šalims kilę nuostoliai dėl jo profesinių veiksmų, gali privesti prie pretenzijos pareiškimo pačiam kritikui.
1930 metais aktorius Jimmis Durantas apsidraudė savo nežmoniškai didelę nosį 140 tūkst. JAV dolerių draudimo suma. Profesionalus kriketo žaidėjas Merv Hughes apsidraudė savo ūsus 370 tūkst. JAV dolerių draudimo suma.
1980 metais roko žvaigždė Brucaas Springsteenas itin vertino savo balso stygas – jas buvo apsidraudęs net 6 mln. JAV dolerių suma. Kiek vėliau taip pat pasielgė ir kiti puikiai žinomi dainininkai – Rodas Stewertas ir Bobas Dylanas.
Iš šiandien tokių žvaigždžių apstu – štai, pavyzdžiui, Davidas Beckhamas yra apsidraudęs savo kojas daugiau nei 100 mln. svarų suma.
Tuo tarpu Lietuvoje, tų žmonių, kurie apsidraudžia įvairiausias kūno dalis įpročiai kiek kitokie. Lietuviai nėra linkę viešinti panašios informacijos, nors kūno dalių draudimas nėra mums naujovė. Dažniausiai Lietuvoje draudžiamos tos kūno dalys, kurios naudojamos kaip profesinis įrankis.
Draudimas nuo neįprastų ir sunkių ligų
Šiandien vis dažniau girdime apie naujų, nepasiduodančių gydymui ligų, tokių kaip „paukščių“ ir „kiaulių“ gripas, ebola ir kt. atsiradimą, todėl tradicinis sveikatos draudimas nebetenkina, imama domėtis papildomu.
Jeigu žmogus suserga rimta liga, pavyzdžiui, vėžiu, ir reikia didelės sumos gydymui – tai yra tik maža dalimi kompensuojama valstybės, o gydymo kokybė ne visada tenkina.
Tokioje situacijoje yra galimybė apsidrausti 5 mln. eurų ar net didesnei draudimo sumai, išleidžiant nuo 400 eurų per metus. Šis, Amerikoje populiarus sveikatos draudimas, ima plisti ir Lietuvoje. Draudžiamasi ne tik asmeniškai, neretu atveju įmonės nusprendžia apdrausti savo darbuotojus ir valdybos narius.
Vertas dėmesio faktas – šio draudimo sąlygos susirgimo atveju leidžia gydytis bet kurioje šalyje pas geriausius specialistus.
