Medžioklė yra padidintos rizikos veikla, kurios metu galima sužeisti kitą asmenį, susižeisti pačiam, o kartais ir padaryti žalą trečiųjų asmenų turtui. Siekiant išvengti nenumatytų žalų, draudimo brokeriai siūlo medžiotojų draudimą. Kaip veikia medžiotojų draudimas ir kokios yra dažniausios nenumatytos rizikos, pasakoja draudimo įmonės „Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra.
Medžiotojų draudimas. Aktualumas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnyje skelbiama, kad, suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
„Žinoma, nukentėjęs asmuo gaus gydymą bei nedarbingumą, jei yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau kadangi yra kaltininkas, ir „Sodra“, ir Ligonių kasos išsireikalaus regreso tvarka patirtas išlaidas iš kaltininko. Be to, pretenziją kaltininkui gali pareikšti ir artimieji: negautos pajamos, neturtinė žala ir pan. Prie šių išlaidų gali prisidėti ir teisinės gynybos, advokato išlaidos, kurios irgi bus nemaža dalis šeimos biudžeto. Šias ir daugiau kitų nuostolių padengia medžiotojo ir medžioklės vadovo draudimo paketas“, – dėsto R. Kundra.
Draudžiamųjų įvykių pavyzdžiai
Nelaimingų įvykių, susijusių su medžiokle, gali pasitaikyti itin daug, tačiau dažniausius, kuriems gali būti taikomas draudimas, nesunku paminėti:
- Medžioklės metu per klaidą nušovėte ūkininko gyvulį;
- Medžioklės metu sužalojote medžioklės draugą ar kitą dalyvį;
- Būdamas medžioklės vadovu blogai išaiškinote medžioklės eigą, taisykles, tvarką ar blogai atlikote medžioklės vadovo pareigas, todėl susižalojo medžioklės dalyviai arba nukentėjo kiti asmenys ar jų turtas;
- Iškritimas iš medžioklės bokštelio;
- Neatsargus elgesys su ginklu, dėl kurio tampama neįgaliu ar mirštama.
Medžiotojų draudimas skirtas tik Lietuvos medžiotojams. Įsigyti labai paprasta, reikia užpildyti paraišką:
[ult_buttons btn_title=”Atsisiųskite išskirtinį draudimo pasiūlymą medžiotojų būreliams, klubams, medžioklės plotų savininkams!” btn_link=”url:https%3A%2F%2Fapp.smartsheet.com/b/form?EQBCT=4f373f3ab37749e092a86e0de5b23359|target:%20_blank|” btn_align=”ubtn-center” btn_title_color=”#ffffff” btn_bg_color=”#002347″ btn_icon_pos=”ubtn-sep-icon-at-left”]
Svarbu tinkamai užpildyti draudžiamojo įvykio aktą
Fiksuojant draudžiamąjį medžioklės įvykį, labai svarbu atkreipti dėmesį į teisingą akto užpildymą. Pirmiausia komisija išmatuoja pažeistą plotą, tuomet pildomas aktas. Akte būna nurodomi agrotechninių reikalavimų laikymasis, ploto kadastrinis numeris. Labai svarbu fiksuoti terminus.
„Ar laiku seniūnas pranešė būreliui (tą pačią dieną, kai gavo prašymą), ar komisija sušaukta per septynias dienas. Jei terminų nebuvo laikytasi, tai būtina užfiksuoti akte. Kada ūkininkas pastebėjo žalą, kada pranešė. Jei aiškiai matyti, kad žala sena, reikia tai fiksuoti akte arba jo nesurašinėti (toks aktas bus ginčijamas teisme)“, – teigia R. Kundra.
Tokio pobūdžio draudimas didžiojoje dalyje Europos yra privalomas
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių šis draudimas yra privalomas. Mūsų manymu, tik laiko klausimas, kada ši prievolė ateis ir į Lietuvą.“
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 27 privalomieji draudimai (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir daugybė kitų). Lietuvoje pastebimas didesnis susidomėjimas draudimu, nes vis daugiau medžiotojų kreipia dėmesį į saugią medžioklę.
Renkantis medžiotojų draudimus, „Colemont“ pardavimų direktorius pataria būti labai atidiems:
„Svarbu atkreipti dėmesį, kiek stipriai pritaikytas ir orientuotas produktas į medžiotojus. Administruojant pretenzijas, dirba nepriklausomi aukštos kvalifikacijos biologijos mokslininkai bei teisininkai.“
