Kibernetiniai sukčiai, pinigų plovimas ar įvairios krizės – vis dažniau girdimi veiksniai, nuo kurių ypač nukenčia finansinės institucijos, t. y. bankai, kredito unijos, draudimo bendrovės, fondai, finansinių technologijų įmonės ir kitos Lietuvos banko reguliuojamos finansinės veiklos. Dažnai verslas stengiasi ištaisyti situaciją, kai tampa jau per vėlu – krizėms prasidėjus. Kodėl situacija yra itin aktuali šiuo karantino laikotarpiu ir kaip verslininkai gali išvengti nuostolių, pasakoja draudimo brokerių įmonės „Colemont“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Blavaščiūnas.
Grynųjų pinigų kojinėse nebelaikome
Ko gero, nė vienas neįsivaizduojame dabartinio gyvenimo be finansinių paslaugų įstaigų. Praėjo laikai, kai grynieji pinigai buvo laikomi kojinėse. Dabar įmonės, fondai, valstybė ir fiziniai asmenys patiki savo lėšas bei investicijas finansų įstaigoms. Taigi natūralu, kad finansų įstaigoms, kurios laiko pinigus ir atsako už jų saugumą, taikomi aukščiausi paslaugų ir saugumo standartai, siekiant apsaugoti mūsų visų turtą. Finansų įstaigų klaidos kaina – labai didelė, todėl visuomenė jautriai į tai reaguoja.
Finansinių institucijų draudimas koronaviruso laikotarpiu
Pastarasis laikotarpis yra itin sudėtingas verslui. Koronavirusas apribojo institucijų darbus ir iškėlė nemažai iššūkių vadovams, mėginantiems suvaldyti situaciją. K. Blavaščiūnas atkreipia dėmesį, kad paskubomis priimti sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių ateityje:
„Lygiai taip pat pastebimas kibernetinių nusikaltimų augimas: siunčiami laiškai ar SMS žinutės su neva svarbia informacija apie virusą. Kadangi dauguma bando persiorientuoti į darbą iš namų, išauga kibernetinių rizikų grėsmė.“
Rizikos itin sustiprėja, darbuotojui dirbant su asmeniniu kompiuteriu, kuris dažnai neturi reikiamų sistemų, kovojančių su kibernetiniais sukčiais.
Juodžiausiajame scenarijuje galimi ir bankroto atvejai
Scenarijų, kada finansų įmonės vadovui galėtų būti pareikšta pretenzija, labai daug. Pavyzdžiui, netinkama ar nesavalaikė reakcija į susidariusią krizinę situaciją, vadovui skirta bauda ir t. t. Kadangi nežinia, kiek viruso pandemija užsitęs, juodžiausiajame scenarijuje galimi ir bankroto atvejai. Tokiu atveju vadovo kėdė būna itin karšta, o Lietuvos įstatymai šiuo klausimu yra negailestingi vadovo atžvilgiu.
Susidūrus su pretenzijomis, vadovams reikia nusiteikti ilgam ir nemaloniam procesui.
„Pretenzijos vadovams dažniausiai yra sudėtingas, ilgas ir brangus procesas. Taigi vadovų atsakomybės draudimas leistų pašalinti baimes ir galimas dideles finansines išlaidas, kai vadovo pareikalaujama asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus ar klaidas“, – sako K. Blavaščiūnas, linkęs tikėti, kad verslas prisitaikys prie dabartinės situacijos, o į įprastas vėžes grįš gerokai sustiprėjęs.
Finansinėms institucijoms keliami kur kas griežtesni reikalavimai
Ketinant apsidrausti finansinių institucijų draudimu, svarbu atsižvelgti į keliamus gerokai griežtesnius reikalavimus nei kitoms institucijoms.
„Pavyzdžiui, finansų įstaigos vadovui paskirta asmeninė bauda gali siekti 5,1 mln. eurų, o įprastą veiklą vykdančios įmonės vadovui – 14 481 eurą. Draudimo kontekste finansų sektorius yra tas, kuris draudikams generuoja didžiausius nuostolius“, – aiškina „Colemont“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad finansinių institucijų draudimas turėtų būti privalomas. Lietuvos Respublika yra numačiusi atvejus, kai įmonės privalo draustis tam tikrais draudimais. Pavyzdžiui, kai finansų įstaiga inicijuoja mokėjimą, t. y. mokėtojas suteikia prieigą prie savo mokėjimo sąskaitos, atidarytos kito mokėjimo paslaugų tiekėjo įstaigoje, kad būtų suformuotas mokėjimo pavedimas iš mokėjimo sąskaitos.
Verslininkai vis aktyviau domisi draudimu
Didžiausios finansų įstaigos draudžiasi jau kurį laiką, o nauji rinkos dalyviai aktyviai domisi draudimo apsauga. Tam postūmį davė tam tikri LR reguliacinio mechanizmo veiksmai, tokie kaip baudos įmonėms bei vadovams.
Pastaraisiais metais pastebima, kad finansų institucijos susiduria su Asmens duomenų apsaugos bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų pažeidimais.
Finansinės institucijos noriai investuoja į IT sistemas, kurias tobulina, nuolat ieško testuotojų, tačiau vis tiek susiduria su problemomis. Nors ir stengiamasi apsisaugoti, didžiausius nuostolius sukuria neapgalvotos situacijos. Todėl būtent draudimas yra papildoma apsauga, kuri susiklosčius tokiai situacijai gali padengti nuostolius.
Ragina verslininkus atsižvelgti į galimas rizikas
Draudimo ekspertas finansinių institucijų savininkams pataria atsižvelgti į galimas rizikas:
„Kai kuriais atvejais neįmanoma suvaldyti (darbuotojų nesąžiningi ar net tyčiniai veiksmai), o nuostoliai neretai gali turėti pražūtingų padarinių verslui. Finansų įstaigos įprastai draudžiasi kombinuotu draudimo apsaugų paketu: vadovų civilinės atsakomybės, profesinės veiklos civilinės atsakomybės, nusikalstamos veikos bei kibernetinių rizikų draudimais. Kadangi rizikos tarpusavyje tam tikrose situacijose koreliuoja, draudžiantis visu paketu, pašalinamos situacijos, kai konkretus veiksmas galėtų būti priskirtinas skirtingoms draudimo apsaugoms.“
Finansinių technologijų bendrovės turėtų būti atsargesnės
Finansinių technologijų bendrovės susiduria lygiai su tokiomis pačiomis rizikomis kaip kiti finansų rinkų dalyviai (fondai, bankai, kredito unijos ir t. t.). Matome pavojingą tendenciją, kai finansinių technologijų įmonės ir startuoliai veiklos pradžioje, kai bendrovės yra itin finansiškai pažeidžiamos, vengia investuoti į draudimo apsaugą ir pasikliauja esamais finansiniais ištekliai bei tiki, kad visa veikla klostysis tik gera linkme. Tačiau net didžiausi rinkos dalyviai susiduria su iššūkiais ir problemomis, todėl nereikėtų į šią situaciją žiūrėti pro pirštus. Tuo tarpu aktualijos rodo, kad draustis linkusios tik tos įmonės, kurioms draudimą pirkti privalomai reglamentuoja įstatymas.
Dažnai susimąstome, kai jau būna per vėlu
Draudimo specialistas tikina, kad apie draudimą institucijos susimąsto tuomet, kai tai būna per vėlu ir organizacija jau turi problemų. Taip pat įmonės renkasi draudimus, kurie negali jų apsaugoti.
„Antra dažniausiai daroma klaida ta, kad įmonės pasirenka tik vadovų draudimo apsaugą. Mūsų profesionaliu vertinimu, finansinės institucijos turėtų minimaliai pirkti vadovų bei profesinės atsakomybės draudimo produktus. Idealiausiu variantu prie mano minėtų apsaugų turėtų būti prijungiamas nusikalstamos veikos bei kibernetinių rizikų draudimas. Finansų įmonių draudimo specifika yra labai delikati ir reikia išmanyti ne tik draudimo apsaugą, bet ir tai, kaip veikia pati bendrovė“, – neabejoja K. Blavaščiūnas.
