Nepaisant to, kad Lietuvoje 2014-aisiais nevyko oficialūs Europos ar pasaulio krepšinio čempionatai, 2014-ieji Lietuvos krepšinio federacijai buvo ypač darbingi ir produktyvūs. Tai, apžvelgdamas praėjusius metus leidiniui „Mūsų krepšinis“, pastebi ir LKF prezidentas Arvydas Sabonis.
Kaip apskritai vertinate praėjusių metų Lietuvos krepšinio rezultatus?
Lietuvos krepšinio rezultatai, drauge ir Lietuvos krepšinio federacijos darbas, vertinami pagal vieną pagrindinį rodiklį – nacionalinių vyrų ir moterų rinktinių pasirodymą. 2014 metais ir mūsų vyrai, ir moterys pasirodė puikiai. Vyrai ir be pagrindinio žaidėjo Manto Kalniečio užėmė ketvirtąją vietą pasaulyje, o moterys laimėjo savo atrankos grupę ir pateko į kitų metų Europos čempionatą.
Beje, šiemet moterų rinktinei skyrėme ypatingą dėmesį, pasirūpinome draudimu ir sudarėme tokias pat pasirengimo bei varžybų sąlygas, kaip vyrams. Į kiekvienerias jų Europos čempionato atrankos rungtynes Kėdainių arenoje ateidavo beveik po 2000 žiūrovų.
M.Kalniečio trauma atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką, rūpinantis geriausiais šalies krepšininkais – draudimą. Ar M.Kalniečiui, kaip Robertui Javtokui, sumokėjo Lietuvos krepšinio federacija?
Šie du atvejai labai skiriasi. R.Javtokui jau baigiama mokėti kompensacija už traumą, patirtą atrankos į 2012 m. Olimpines žaidynes, metu. Tai padarė LKF, nes draudimas buvo ne toks, kokio reikėjo, kad sumokėtų draudikai. Po to padarėme išvadas, po ilgų paieškų pasirašėme sutartis dėl visų rinktinių krepšininkų draudimo.
Tarpininkaujant LKF rėmėjams draudimo brokeriams „Colemont“, atstovaujančiams „Lloyd’s“ draudimo kompanijai, draudikai išmokėjo visą numatytą sumą M.Kalniečiui, baigiamos derinti ir Darjušo Lavrinovičiaus traumos kompensavimo detalės.
LKF tikslas – kad žaidėjai nepatirtų finansinių nuostolių, kai trauma patiriama atstovaujant Lietuvos rinktinei.
Kokią įtaką LKF biudžetui turėjo šios ir kitos sutartys su LKF rėmėjais?
Sutartys dėl draudimo ir kiti verslo rėmėjai padėjo subalansuoti 2014 m. biudžetą. Valstybės parama Lietuvos krepšiniui 2014-aisiais sudarė maždaug trečdalį LKF biudžeto. Visa kita – tiesioginė verslo parama ir vadinamasis „barteris“. Reikia tik dėkoti toms įmonėms, kurios mato prasmę remti Lietuvos krepšinį.
Šiuos finansinius metus pavyko baigti sėkmingai – ne tik be skolų, bet ir su padidintais rėmėjų įsipareigojimais ateinantiems ir 2016 metams. Džiaugiamės, kad pasirašytos naujos sutartys su senais LKF rėmėjais, kuriems galėjome pasiūlyti platesnį bendradarbiavimą, ir pritraukta naujų rėmėjų
Plačiau skaitykite tinklapyje „Mūsų krepšinis“
